- viauktelėti
- viáuktelėti vksm. Viáuktelėjo šuõ ir nuti̇̀lo.
.
.
viauktelėti — viauktelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo RŽ 1. intr. DŽ, NdŽ suviauksėti, suloti: Ano lojimas: jei svetimas žmogus pasitaiko, viauktelė[ja] Sd. Net kaimo šunys, ir tie, užmiršę baugias naktis, dabar snaudė išsitiesę ant kiemų žolyno, tingėdami nors kartą… … Dictionary of the Lithuanian Language
viauktelti — viauktelti, ia ( i), ėjo 1. žr. viauktelėti 1: Kieme viaukteli Mažis rš. 2. žr. viauktelėti 5: Aš jam taip pasakysiu, kad jis nė viauktelt ko priešais neturės S.Čiurl … Dictionary of the Lithuanian Language
viaukterėti — viaukterėti, ėja, ėjo 1. žr. viauktelėti 1: Kažin kame viaukterėjo šuo rš. 2. žr. viauktelėti 4: Viaukterėjo kap į pašonę gavęs Klvr. Kap jis inlipa mūryt, tai mes šust šust akmenis iš viršaus an jo, tai jis nei neviaukterės, kap galą gaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
vekštelėti — vèkštelėti, ėja, ėjo 1. tr. užversti: Kai daviau par snukį, tai tik galvą vèkštelėjo, ir gatavas Skr. 2. intr. viauktelėti: Šuniukas vèkštelėjo, t. y. sulojo J … Dictionary of the Lithuanian Language
viauktelėjimas — sm. (1) → viauktelėti 1: Girdėjo linksmą šuns viauktelėjimą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
viaukterti — viaukterti, ia ( na Dglš), ėjo Lkm 1. Gmž žr. viauktelėti 3: Viaukterė[jo] telyčia i – negyva Dglš. 2. intr. žiauktelėti: Jis tiek valgis, kad net viaukters, o kitam neduos Vlk. Kap insidėjau burnon pirštus, net viaukterėjau Mrk … Dictionary of the Lithuanian Language